- pervagis
- 1 per̃vagis sm. (1), pervagỹs (3b) 1. vãgis, jungiantis sparinį su apačioje esančiu sienoju: Tik per daug nesuplonyk per̃vagį – paskui sparinis klibės VšR. Ties šitąj sąspara buvo įkaltas per̃vagis Gž. 2. Prk, Kv, Tv, Rt, Dov medinis čiaupas užkimšti volą skysčiui iš statinės nuleisti: Parvagỹs yr bertainė[je] aluo išleisti Šv. Užsuk gerai par̃vagį, kad alus neišbėgtų Vvr. Kubelai su par̃vagiu Pj. Alus smarkiai rūgo ir išmušė verpelės par̃vagį Pln. Apačioj jis (lovys) turėjo pervagį Pln. sugedusiam vandeniui išleisti J.Balč. ║ latakas sulai leisti: Negeras par̃vagis, kad sula pro šalį teka Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.